2009 m. veiklos ataskaita

Sukurta 2014.01.27

2009 metais Užsienio reikalų ministerija (toliau – URM), pasitelkdama diplomatinių atstovybių tinklą, tęsė atviros, aktyvios, bendradarbiavimo principais ir visuotiniu sutarimu grindžiamos užsienio politikos įgyvendinimą. Vykdydama Vyriausybės programos užsienio reikalų ir Europos politikos dalį, URM savo veiklą koncentravo ties šiais prioritetais: energetinio saugumo stiprinimas, aktyvi ekonominė diplomatija, veiksminga Lietuvos Europos politika, ES Rytų kaimynystės politika, konstruktyvus ir principingas bendradarbiavimas su Rusija, transatlantinio bendradarbiavimo puoselėjimas, konsulinių paslaugų kokybės gerinimas, santykių su užsienio lietuviais stiprinimas, aktyvi viešoji diplomatija, taip pat Lietuvos pirmininkavimas ir pasiruošimas artėjantiems svarbiems pirmininkavimams tarptautinėms organizacijoms.

URM per aktyvią dvišalę ir daugiašalę diplomatiją, įvairius tarptautinius instrumentus prisidėjo prie Lietuvos energetinio saugumo didinimo. 2009 m. buvo įtvirtinti Lietuvai ir visai ES svarbūs sprendimai: energetinio saugumo stiprinimas pripažintas kertiniu ES prioritetu; parengtas Baltijos jungčių planas (angl. – BEMIP), kuris įtvirtintas tarp  prioritetinių ES veikimo sričių; užtikrintas papildomas ES finansavimas energetikos infrastruktūrai (175 mln. eurų projektui NORDBALT); sutarta stiprinti ES solidarų veikimą energetinių krizių atvejais, stebėti ir vertinti gamtinių dujų tiekimo situaciją ES lygiu, vertinti pažangą energetikos infrastruktūros ir jungčių bei krizių valdymo mechanizmų srityse.

Pasiekta pažanga aktualizuojant energetinio saugumo klausimus NATO ir ESBO darbotvarkėse: NATO pratybose CMX10 įtrauktas Lietuvos pasiūlytas scenarijus dėl energetinio incidento, parengta regioninio Energetinio saugumo centro Lietuvoje įkūrimo koncepcija, energetinio saugumo tema taps viena iš pagrindinių Lietuvos pirmininkavimo ESBO sričių. Lietuva tapo 2009m. įkurtos Tarptautinės atsinaujinančių išteklių agentūros (IRENA) steigėja.

Lietuvos diplomatija, gindama Lietuvos verslo interesus užsienyje, aktyviai dalyvavo ES prekybos politikoje, siekė liberalių prekybos sąlygų ir sąžiningo tarptautinių prekybos taisyklių laikymosi, skatino dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, ieškojo naujų rinkų Lietuvos eksportui, siekė pritraukti užsienio investicijas į Lietuvą ir sudaryti palankias sąlygas Lietuvos investicijoms užsienyje. 2009 metais URM organizavo Lietuvos verslo misijas užsienyje, surengė Lietuvos – Baltarusijos, Pasaulio lietuvių ekonomikos forumus. Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų bendradarbiavimo pastangomis į Lietuvą pritrauktas stambus investuotojas BARCLAYS bankas,  kartu su Ūkio ministerija buvo įsteigta VšĮ „Eksportuojančioji Lietuva“.

Aktyviai veikta ir konkrečių rezultatų pasiekta siekiant didinti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą: suinteresuotose valstybėse pristatytas ir aktualizuotas „Vikingo“ projektas, Rytų Vakarų transporto koridoriaus (EWTC) projektas, įgytas stebėtojo statusas tarptautinėje organizacijoje TRACECA. Be to, Lietuvos diplomatijos pastangomis transporto tema aktualizuota ESBO formate, sukurtas ESBO specialaus įgaliotinio transporto klausimais portfelis ir paskirtas Lietuvai. 2009 m. kartu su Susisiekimo ministerija Vilniuje surengtas pirmasis ASEM transporto ministrų susitikimas, inicijuotas Azijos - Europos transporto koridorius, inicijuota trišalė Lietuvos, Baltarusijos, Kinijos bendradarbiavimo deklaracija dėl Azijos-Europos transporto koridoriaus plėtros.

Lietuva ir toliau aktyviai veikė stiprindama savo pozicijas ES, pavyko pasiekti palankių Lietuvai ES sprendimų:  ES Stokholmo programoje laisvės, saugumo ir teisingumo srityje atsispindėta dauguma Lietuvos pasiūlymų, užsitikrintas Europos Vadovų Tarybos sutarimas dėl solidarumo instrumentų su finansiniais sunkumais susiduriančioms šalims narėms, ES lygiu pasiekti naudingi susitarimai, siekiant sumažinti mažiau išsivysčiusių šalių narių finansinę naštą kovoje su klimato kaita, pasiekta, kad ES ir Rusijos Viršūnių susitikime būtų pasirašyti finansavimo susitarimai bendradarbiavimo per sieną programoms, įskaitant Lietuvos–Lenkijos–Rusijos programą. 2009 m. patvirtinta ES Baltijos jūros strategija ir pasiekta, kad įgyvendinant jos veiksmų planą Lietuvai būtų skirtas koordinatorės vaidmuo 3-jose prioritetinėse srityse bei įgyvendinant 10 pavyzdinių (“flagship“) projektų. Aktyviai plėtojant dvišalius ryšius su svarbiausiomis ES valstybėmis, 2009 m. rugsėjo 4 d. pasirašyta Strateginės partnerystės sutartis su Prancūzija, pradėtas rengti partnerystės įgyvendinimo veiksmų planas. Siekiant užtikrinti totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimo ES lygiu proceso tęstinumą, Europos Parlamente surengta tarptautinė konferencija „Europa 70 metų po Molotovo-Ribentropo pakto“.

Stiprindama transatlantinį saugumą ir vadovaudamasi nekintama nuostata, kad NATO yra transatlantinės bendrijos saugumo garantas, Lietuva užsitikrino NATO oro policijos misijos Baltijos valstybėse pratęsimą iki 2014 m. 2009m. atnaujintas Lietuvos ir JAV vyriausybių susitarimas dėl bendradarbiavimo masinio naikinimo ginklų platinimo prevencijos srityje ir dėl gynybos bei karinių santykių plėtojimo. Siekiant įtvirtinti Lietuvos, kaip atsakingos ir veiklios ir vykdančios savo įsipareigojimus tarptautinei bendrijai narės statusą, per 2009 metus buvo deleguoti 69 ekspertai: 39 į tarptautines civilines misijas, 26 į ES institucijas, po vieną į NATO, ESBO ir JT institucijas ir į užsienio valstybės instituciją. Be to, Lietuva dalyvavo Europos Sąjungos civilinėse misijose Afganistane, Kosove, Gruzijoje ir  Moldovoje, Ukrainoje. 2009 metais patvirtinta Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistano Islamo Respublikoje 2009 – 2013 metų strategija, Afganistano Goro provincijai suteikta vystomoji pagalba už 3 mln. Lt.

Lietuva ir toliau siekė stiprinti santykius su Rytinėmis ES kaimynėmis, plėtojo integracinius ryšius tarp ES ir Rytų kaimynių. 2009 m. gegužės mėn. įsteigus ES Rytų partnerystę, Lietuva kartu su Ukraina ir Baltarusija parengė galimų trišalių iniciatyvų sąrašą. Be to, 2009 m. pasirašyta Lietuvos–Gruzijos Chartija ir patvirtintas jos veiksmų planas. Siekiant stiprinti ES ir Baltarusijos santykius, dvišalio bendradarbiavimo su Baltarusija lygmuo pakeltas į aukščiausią lygį. Be to, iš vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos 2009 m. buvo finansuoti 52 projektai 6 ES Rytų kaimynystės valstybėse.

2009 metais suaktyvinti kontaktai ir bendradarbiavimas su Rusija ir jos Karaliaučiaus sritimi, pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su Baltijos jūros tarša nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, įsigaliojo Susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose, pasirašyti tarpžinybiniai susitarimai dėl bendradarbiavimo kultūros archyvų srityse.

Remiant užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybės išsaugojimą ir gerinant konsulinių paslaugų kokybę, 2009 m. supaprastinta daugelio konsulinių paslaugų ir procedūrų tvarka: atsisakyta reikalavimo pateikti perteklinius dokumentus teikiant konsulines paslaugas, supaprastinta vizų išdavimo tvarka kaimyninėse valstybėse, priimti teisės aktai sutrumpinsiantys paso keitimo bei gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų teikimo terminus konsulinėse įstaigose, priimtos Konsulinio statuto pataisos, kuriomis panaikinama  būtinybė legalizuoti LR reziduojančių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų išduotus dokumentus, pateikti pasiūlymai Vyriausybei dėl teikiamų konsulinių paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę. Be to, 2009 m. pasirašyti susitarimai dėl atstovavimo išduodant Šengeno vizas su Austrija, Estija, Danija, įvestas bevizis režimas Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems  į Turkiją turizmo tikslais.

2009 metais reorganizavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės  bei Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centrą, URM teko nauja misija - formuoti ir įgyvendinti ryšių su užsienio lietuviais valstybės politiką. Nuo 2010 m. URM įsteigtas Užsienio lietuvių departamentas, 2009 m. inicijuoti  „Globalios Lietuvos“ kūrimo strategijos parengiamieji darbai.

Siekiant platesnio visuomenės supratimo bei informuotumo Lietuvos ir tarptautinės užsienio ir saugumo politikos klausimais, URM padedant įsteigtas Užsienio politikos forumas, pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Lietuvos universitetais, plėtojant ir intensyvinant bendravimą su visuomene, URM nuolat rengtos atvirų durų dienos, parodos, susitikimai su jaunimu, kitomis visuomenės grupėmis.

Rengiantis svarbiems Lietuvos pirmininkavimams tarptautinėms organizacijoms, pirmiausia ESBO ir ES, surengtos konsultacijos su buvusiais ESBO pirmininkais - Belgija, Slovėnija ir Suomija, suburtas pradinis pirmininkavimo ESBO komandos branduolys URM, Lietuva ėmėsi pirmininkauti ESBO žmogiškosios dimensijos komitetui. Siekiant užtikrinti sėkmingą pasiruošimo pirmininkauti ir pirmininkavimo ES 2013 metais procesą bei atsižvelgiant į pasikeitusią ES institucinę sąrangą, buvo patobulintas ES reikalų koordinavimo modelis sustiprinant politinį koordinavimo lygį - įsteigta Vyriausybinė Europos Sąjungos komisija ir vienoje institucijoje sukoncentruota horizontalaus koordinavimo funkcija taip ateityje siekiant užtikrinti sklandesnį ES reikalų sistemos funkcionavimą. Siekiant narystės JT Saugumo Taryboje užsitikrinta apie 40 šalių parama. Be to, 2009 metais Lietuva pradėjo pirmininkauti BJVT ir Demokratijų bendrijai, įgyvendindama savo prioritetus šiose organizacijose ir didindama jų matomumą.

Naujienlaiškio prenumerata