Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Sakartvelo ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų bendras pareiškimas dėl Krymo totorių deportacijos 76-ųjų metinių

Sukurta 2020.05.18 / Atnaujinta 2020.05.18 17:26

Prieš 76 metus, 1944 metų gegužės 18 dieną, sovietinis režimas Krymo totorius nusikalstamai ištrėmė iš jų istorinės tėvynės – Krymo – į tolimus Uzbekistano, Kazachstano ir Rusijos Federacijos rajonus.

Vien pirmaisiais deportacijos metais mirė beveik pusė visų ištremtų Krymo totorių. Iki pat 1989 metų jiems buvo draudžiama grįžti į tėvynę – Krymą. Tuo metu vykdyta tikslinga kalbinė ir kultūrinė Krymo totorių asimiliacija.

Krymo totorių tragedija pasikartojo 2014 metais, kai Rusijos Federacija užgrobė ir neteisėtai bandė aneksuoti Krymą – neatsiejamą Ukrainos dalį.

Neatsitiktinai Rusija, šlovinanti Stalino totalitarinį režimą, tęsia savo nusikalstamą politiką XXI-ame amžiuje ir laikinai okupuotame Kryme: uždraudė Krymo totorių atstovaujamosios institucijos (Medžliso) veiką, vykdo sistemines represijas, teisių pažeidimus, persekioja Krymo totorius dėl priešinimosi Rusijos ginkluotai agresijai ir veiksmams prieš Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą.

Tokia Rusijos politika privertė tūkstančius Krymo totorių, vietinių Krymo gyventojų, palikti gimtuosius namus ir persikelti į žemyninę Ukrainą.

Šiandien mes pagerbiame daugybės nekaltų aukų – Stalino ištremtų Krymo totorių atminimą ir remiame Krymo totorių kovą už jų teises.

Mes išreiškiame paramą Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui su tarptautiniu mastu pripažintomis jos sienomis ir politinei nepriklausomybei.

Smerkiame Rusijos agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu ir naujas represijas prieš Krymo totorius.

Raginame Rusiją nutraukti pagrindinių tarptautinių teisių pažeidimus, visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Krymo Autonominėje Respublikoje (Ukraina) ir vykdyti tarptautinės bendruomenės reikalavimus dėl okupacinės politikos Kryme ir Sevastopolio mieste atšaukimo.

Kad ir kaip Rusija stengtųsi įteisinti agresyvią okupacinę politiką pusiasalyje, faktas neginčijamas – Krymas yra neatsiejama Ukrainos dalis.

Susijusios naujienos Visos naujienos »
JT pastato Ženevoje nuotrauka.png

Spalio 1 dieną Lietuva dalyvavo Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) 45-os sesijos interaktyviame dialoge su Vyriausiosios žmogaus teisių komisarės (VŽTK) pavaduotoja Nada Al-Nashif dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.

Ministerijos naujienos » Atstovybių naujienos »
DSC_3039.jpg

Rugsėjo 28 dieną ministras Linas Linkevičius susitiko su naująja Estijos ambasadore Lietuvoje Kai Kaarelson.

Dvišaliai santykiai »
Latvijos URM nuotr..jpg

Rugsėjo 22 dieną Rygoje (Latvijoje) Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2020 metų „Baltų apdovanojimą“ įteikė Latvijos diplomatui, pirmajam Latvijos ambasadoriui Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo Albertui Sarkaniui.

Dvišaliai santykiai » Istorinė, kultūros diplomatija »

Rugsėjo 22 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Latvijos kolega Edgaru Rinkevičiumi Rygoje (Latvijoje) dalyvaus 2020 metų „Baltų apdovanojimo“ įteikimo ceremonijoje.  

Dvišaliai santykiai » Istorinė, kultūros diplomatija »

Rugsėjo 14 dieną Estija, Graikija, Italija, Latvija, Lenkija ir Lietuva Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniam direktoriui ir Branduolinės saugos konvencijos (BSK) šalims išplatino bendrą pareiškimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės.

Daugiašaliai santykiai »

Rugsėjo 8-9 dienomis ministras Linas Linkevičius Taline (Estijoje) susitiks su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto, vadinamojo NB8 (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Estijos ir Latvijos), užsienio reikalų ministrais aptarti aktualius užsienio ir saugumo politikos bei regiono bendradarbiavimo klausimus.

Daugiašaliai santykiai »