Vizos

Vizų rūšys

• Šengeno viza:
  • oro uosto tranzitinė viza (A) - viza, galiojanti vykstant tranzitu per vieno ar kelių Šengeno valstybių narių oro uostų tarptautines tranzito zonas.
  • trumpalaikė viza (C) – viza, skirta vykti tranzitu per Šengeno valstybių narių teritoriją arba numatomam buvimui joje, kurio bendra trukmė neviršija trijų mėnesių per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį nuo pirmo atvykimo į Šengeno valstybių narių teritoriją datos.
• Nacionalinė viza (D) – viza, leidžianti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje ilgiau kaip 3 mėnesius. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.

Daugiau informacijos apie Šengeno bei nacionalines vizas ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje galite rasti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.

Bendra informacija apie Šengeno erdvę

Šengenas arba Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartį, teritorijos. Ši erdvė ypatinga tuo, kad jos išorinės sienos akylai saugomos, o erdvės vidaus sienų kontrolė panaikinta.

Saugumą Šengeno erdvėje užtikrina sustiprinta išorinių sienų kontrolė, intensyvėjantis Šengeno šalių sienos apsaugos tarnybų, policijos ir teisinis bendradarbiavimas, bendros Šengeno šalių vizų politikos vykdymas ir Šengeno informacinės sistemos funkcionavimas.

Šengeno plėtra

Europos Sąjungos (ES) teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu pritarė 9 ES valstybių - Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos, Maltos, Slovakijos, Vengrijos, Slovėnijos prisijungimui prie Šengeno erdvės. Šios 9 valstybės 2007 m. gruodžio 21 d. panaikino Šengeno erdvės vidaus sausumos sienų, o 2008 m. kovo 30 d. - oro sienų kontrolę.

Dabar Šengeno erdvei priklauso 26 valstybės:

• 22 ES narės: Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija ir Vokietija, Lietuva, Latvija, Čekija, Estija, Lenkija, Malta, Slovakija, Vengrija, Slovėnija;
• 4 ne ES valstybės: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

26 valstybių erdvei priklausančių šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir pasienio kontrolės.

ES valstybės Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija ir Rumunija nėra Šengeno narės. Jungtinė Karalystė ir Airija tebevykdo pasienio su kitomis ES valstybėmis narėmis kontrolę (tačiau jos yra įgaliotos taikyti tam tikras priemones dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose).

Laisvas asmenų judėjimas

Šengeno sutartis leidžia panaikinti Šengeno valstybių narių vidaus sienų kontrolę, nustato bendrąsias išorės sienų kontrolės taisykles, bendrąją vizų politiką ir įveda papildomas priemones, leidžiančias tam tikrais atvejais taikyti vidaus sienų kontrolės procedūras (dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose).

Kertant Šengeno valstybių narių vidaus sienas, nebėra asmens dokumentų kontrolės. Tačiau tai nereiškia, kad judėjimas Šengeno erdvėje yra prilyginamas judėjimui vienoje valstybėje narėje be kelionės ar tapatybės dokumento. Šengeno šalių teisėsaugos institucijų atstovai, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais, turi teisę savo šalies teritorijoje patikrinti asmens tapatybę. Kiekvienos valstybės narės teisės aktuose numatyta, ar asmuo privalo tokį dokumentą turėti su savimi.

ES šalies pilietis turi teisę laisvai keliauti asmeniniais ar darbo reikalais po visą Europos Sąjungą, pakanka turėti galiojantį pasą arba tapatybės kortelę. ES piliečio teisė keliauti gali būti apribota tik viešosios tvarkos, visuomenės saugos ar visuomenės sveikatos sumetimais.

Valstybės narės pasiliko sau teisę tam tikram laikui sugrąžinti kontrolės pasienyje procedūras, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui ar viešajai tvarkai. Pasienio kontrolė gali būti atkurta ir masinių tarptautinių sporto renginių metu.

Išorinių Šengeno erdvės sienų stiprinimas apima tiek fizines (naujų technologijų, stebėjimo įrangos įdiegimas), tiek teisines (bausmių už neteisėtą sienos kirtimą sistema, griežtesnis vizų išdavimo ir patekimo į Šengeno erdvę režimas) priemones.

Šengeno informacinė sistema (SIS) – tai kompiuterinė duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie nepageidaujamus asmenis (dėl jų padarytų kriminalinių nusikaltimų, bandymo neteisėtai patekti į šalį ir pan.), ieškomus asmenis, pavogtus daiktus (tapatybės korteles, ginklus, transporto priemones) ir pan.

Šengeno susitarimas

Šengeno susitarimas yra pagrindinis dokumentas dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo, kurį 1985 m. pasirašė penkios ES valstybės narės (Belgija, Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas ir Nyderlandai).

1990 m. pasirašyta Šengeno konvencija yra 1985 m. pasirašyto susitarimo įgyvendinimo dokumentas, kuriuo panaikinama susitarimą pasirašiusių valstybių vidaus sienų kontrolė, nustatomos bendrosios išorės sienų kontrolės taisyklės ir numatomos papildomos priemonės, leidžiančios tam tikrais atvejais taikyti kontrolės procedūras prie vidaus sienų. Šengeno konvencija įsigaliojo 1995 m., o 1999 m. gegužės mėnesį įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, buvo įtraukta į Europos Sąjungos teisyną.

Nuo tada Europos Sąjungos teisinėje ir institucinėje bazėje buvo imtos taikyti ir toliau plėsti Šengeno teisyno (acquis) nuostatos. Šengeno teisynas yra tarpvyriausybinis Šengeno grupės taisyklių rinkinys. Šengeno teisyne yra numatytos konkrečios priemonės, kompensuojančios vidaus sienų kontrolės panaikinimą ir stiprinančios Europos Sąjungos išorės sienų saugumą. Išorės sienas turinčios valstybės narės privalo  užtikrinti tinkamą ir veiksmingą ES išorės sienų kontrolę.

Bendra vizų politika

Šengeno susitarimo valstybės vykdo bendrą vizų politiką. Šengene yra naudojama bendra viza.  Tai reiškia, kad žmogui norint keliauti po Šengeno erdvę reikia tik vienos vizos. Nuo pirmos narystės Šengene dienos visos Lietuvos vizų tarnybos išduos Šengeno vizas, bus atliekami tikrinimai Šengeno informacinėje sistemoje (SISone4all), įskaitant ir Šengeno vizų konsultacijas VISION sistemoje.

Lietuva, būdama ES narė, jau taikė ES reglamentus (tiesioginio taikymo dokumentai) dėl bendros vizų politikos, kuriais yra nustatyta: vizos įklijos forma; sąrašas valstybių, kurių piliečiai vyksta be vizų; sąrašas valstybių, kurių piliečiams reikia gauti vizas.

Tapusi pilnateise Šengeno susitarimo šalimi, Lietuva taiko visus Šengeno teisyno reikalavimus.

Vizų išdavimo trečiųjų šalių piliečiams pokyčiai

Trumpalaikis atvykimas (iki 90 dienų). Prie Šengeno sutarties neprisijungusių trečiųjų šalių piliečiai gali atvykti ir judėti valstybių narių, kurios taiko visas Šengeno nuostatas, teritorijose ne ilgiau nei tris mėnesius, jei atvykdami tenkina visas Šengeno teisyne išdėstytas sąlygas:

• turi galiojantį kelionės dokumentą;
• turi trumpalaikę vizą, jeigu tokios yra reikalaujama;
• gali paaiškinti kelionės tikslą;
• gali įrodyti, kad turi pakankamai lėšų pragyventi buvimo metu ir grįžti į savo šalį;
• yra neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą kaip nepageidaujami asmenys arba asmenys, keliantys grėsmę bet kurios Šengeno valstybės viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

Trečiosios šalies piliečiai, ketinantys būti ilgiau nei tris mėnesius, privalo gauti ilgalaikę (D kategorijos) nacionalinę šalies vizą arba leidimą gyventi. Nacionalinių vizų ir leidimų gyventi gavimo sąlygas nustato nacionaliniai teisės aktai.

Šengene reikia tik vienos vizos

Užsieniečiui norint keliauti po Šengeną, reikia tik vienos vizos. Lietuva nuo pirmos narystės Šengene dienos išduos bendras trumpalaikes vizas, tinkamas vykti į Šengeno susitarimo teritoriją, o užsieniečiai, jau turintys galiojančias kitų Šengeno partnerių išduotas vizas, galės būti visoje Šengeno teritorijoje, įskaitant Lietuvą, vizoje nurodytu  jos galiojimo laikotarpiu.

Šengeno susitarimo šalys taiko vienodą vizų išdavimo praktiką, atsižvelgdamos į viena kitos interesus, vienodus reikalavimus pateikiamiems dokumentams, ima vienodą mokestį už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. Todėl vienoje Šengeno valstybėje narėje išduota viza galioja ir kitose valstybėse narėse. Tai yra itin naudinga trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems aplankyti kelias Šengeno valstybes nares.

Išimties atvejais asmenims, neatitinkantiems bendrųjų vizų išdavimo sąlygų, Šengeno valstybė narė gali išduoti tik toje šalyje galiojančią vizą. Tokie atvejai gali būti susiję su humanitarinėmis, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų priežastimis.

Turintys leidimus gyventi ES keliauja be vizų

Šengeno sutarties narės išduotas galiojantis leidimas gyventi ir kelionės dokumentas yra tinkamas  trumpam atvykti į kitą Šengeno valstybę narę be vizos.

Jungtinės Karalystės, Airijos ir Kipro išduoti leidimai gyventi nesuteikia teisės atvykti be vizos, nes šios šalys netaiko Šengeno teisyno nuostatų.

Kur kreiptis dėl Šengeno vizos?

Trečiųjų šalių piliečiai turi kreiptis į tos valstybės, į kurią ketina vykti, atstovybę. Jei ketinama vykti į kelias Šengeno valstybes, privalu kreiptis į tos valstybės, kuri yra pagrindinis kelionės tikslas, atstovybę. Jeigu ketinama aplankyti kelias Šengeno valstybes nares, neišskiriant nė vienos iš jų, reikia kreiptis į tos valstybės narės, į kurią ketinama vykti pirmiausiai, atstovybę.

Vizos, išduotos iki Lietuvos prisijungimo prie Šengeno (t.y. iki 2007 m.  gruodžio 20 d.), galioja iki nurodytos vizos galiojimo pabaigos tik Lietuvos teritorijoje.

Mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą

Mokestis už prašymo išduoti Šengeno vizą nagrinėjimą yra nustatytas ES Tarybos 2006 m. birželio 1 d. sprendimu 2006/440/EB. Pagal šį sprendimą šis mokestis yra 60 eurų.

Mokesčių lengvatos

Vizų kodeksas, Europos Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimai dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, Lietuvos Respublikos Konsulinio mokesčio įstatymas numato ir mokesčių lengvatas.

Nuo mokesčio yra atleidžiami:

• ES piliečio arba ELPA* valstybės narės piliečio šeimos nariai;
• vaikai iki 12 metų;
• mokiniai, studentai ir juos lydintys mokytojai ar dėstytojai, keliaujantys mokymosi tikslais;
• tyrėjai, keliaujantys mokslinių tyrimų vykdymo tikslais;
• vykstantys lankyti sunkiai sergančio artimojo giminaičio ar šeimos nario arba vykstantys į artimojo giminaičio ar šeimos nario laidotuves, arba du kartus per metus lankyti artimojo giminaičio ar šeimos nario kapo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje;
• asmenys, išsaugoję teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;
• lietuvių kilmės asmenys;
• užsieniečiai, turintys diplomatinius ar tarnybinius pasus ar jiems prilygintus kelionės dokumentus, kai jų atvykimas į Lietuvos Respubliką yra susijęs su kultūrinių, užsienio politikos srities, vystomojo bendradarbiavimo politikos ar kitų visuomenei svarbių sričių interesų skatinimu;
• vykstantiems į Lietuvos Respubliką dalyvauti Prezidento, Seimo, Vyriausybės ar ministerijų organizuotuose oficialiuose susitikimuose;
• išimtiniais atvejais – Lietuvos atstovybės vadovo sprendimu.

Mokesčio sumažinimas ar atleidimas nuo jo taip pat galimas ES ir konkrečios trečios šalies susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo pagrindu. (Pvz.: Rusijos Federacijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzija, Vakarų Balkanų šalių piliečiams mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą yra 35 eurai).

Informaciją apie konkrečias šalis ir jų piliečių vykimą į Šengeno erdvę nuo 2008 m. sausio 1 d. rasite Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių atstovybių interneto puslapiuose.

* ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacijos narės yra Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.