Kaip mus rasti?

LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA RUMUNIJOJE IR BULGARIJOS RESPUBLIKAI

Adresas: 79-81 Popa Savu Street, district 1, Bucharest 011432, ROMANIA

plačiau »

Tel. +40 213115997
Faksas +40 213115919
El. paštas

Informacija keliaujantiems

Sukurta 2014.10.21

Rumunija – valstybė Europos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina ir Moldova šiaurės rytuose, Vengrija ir Serbija vakaruose ir Bulgarija pietuose. Taip pat turi nedidelę pakrantę prie Juodosios jūros.

Plotas 237 500 km2 (nuo 0 iki 2544 m virš jūros lygio), apie 3% šalies teritorijos yra vanduo
Gyventojų skaičius 22 303 552 (2006 liepos duomenimis)
Etninės grupės:
  • rumunai 89.5%
  • vengrai 6.6%
  • romai 2.5%
  • ukrainiečiai 0.3%
  • vokiečiai 0.3%
  • usai 0.2%
  • turkai 0.2%
  • kiti 0.4%.
Sienos: Bulgarija 608 km, Vengrija 443 km, Moldova 450 km, Serbija 476 km, Ukraina (šiaurėje) 362 km, Ukraina (pietuose) 169 km, kranto linija 225 km.
Religija:
  • rytų ortodoksai 86,8%
  • protestantai 7.5%
  • Romos katalikai 4.7%
  • kiti (daugiausia musulmonai) 1%.
Oficialios šventės:
  • Sausio 1d. – Naujieji metai (Anul nou).
  • Balandis–gegužė – Velykos (Paștele) – rumunai švenčia ortodoksų velykas tris dienas.
  • Gegužės 1d. – Tarptautinė darbo diena (Ziua Muncii).
  • Gruodžio 1d. – Nacionalinė šventė (Susivienijimo diena – Ziua Unirii).
  • Gruodžio 25 – 26d. – Kalėdos (Craciunul).
Kalba Valstybinė kalba – rumunų. Plačiausiai iš užsienio kalbų vartojamos yra anglų ir prancūzų kalbos, kiek mažiau italų, vokiečių ir vengrų kalbos.
Laikas Sutampa su Lietuvos laiku, GMT +2.
Klimatas Rumunijai būdingos karštos vasaros bei švelnios žiemos, kalnuose ir žemumose temperatūra gali skirtis labai smarkiai. Žiemą (gruodžio – vasario mėn.) temperatūra paprastai svyruoja apie -5˚C – +10˚C dieną. Vasarą temperatūra svyruoja apie 25˚C – 35˚C šilumos.
Geografija Ilgiausia upė – Dunojus. Ji sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos su Serbija ir Bulgarija. Siena su Moldavija eina Dunojaus intako Pruto upe. Šalies viduryje yra Šedemgradeco aukštumos, kurias iš šiaurės rytų ir pietų supa Karpatai – Transilvanijos Alpės, o iš vakarų Biharo kalnai. Karpatų kalnai yra iki 2500 m aukščio, aukščiausias kalnas – Moldoveanu (2544 m). Į rytus nuo Karpatų yra Moldavijos kalvota sritis, o į pietus nuo Transilvanijos Alpių ligi Dunojaus tęsiasi Valakijos žemuma.
Tarp Dunojaus deltos ir Juodosios jūros yra Dobrudžos lyguma, sudaranti 250 km pajūrio. Didžiausi miestai – Bukareštas, Brašovas, Timišoara, Kluž-Napoka, Konstanca ir Jašai.
Pinigai Rumunijos nacionalinė valiuta yra Rumunijos lėja (naujoji) RON (1 RON ≈ 1 LTL, RON truputį brangesnė valiuta, kursas svyruoja, 0.75-0,77 RON = 1LTL, oficialų kursą galima pasitikrinti Nacionalinio Banko interneto svetainėje.
Istorija Viduramžiais rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse: Valakijoje, Moldavijoje (Moldovoje) ir Transilvanijoje. Pirmosios dvi vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Transilvanija priklausė Vengrijai, o vėliau Austrijos-Vengrijos imperijai.
Moderni Rumunija atsirado 1859m. susijungus Moldovos ir Valakijos kunigaikštystėms. 1877m. valstybė tapo nepriklausoma. 1881m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. Po I-ojo Pasaulinio karo valstybės teritorija prasisplėtė prijungus Transilvaniją, Bukoviną ir Besarabiją. Rumunija tapo parlamentine demokratija. 1938m. parlamentas buvo paleistas, įvesta karaliaus diktatūra.
II-ajame Pasauliniame kare Rumunija buvo Vokietijos sąjungininkė. 1940m. dalį Rumunijos okupavo Tarybų Sąjunga, dalis šių teritorijų buvo prijungta prie Ukrainos, o iš Besarabijos sukurta Moldavijos TSR. Rumunijos kariuomenė dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš TSRS kartu su Vokietija ir kitais jos sąjungininkais. Okupuota Odesos sritis buvo perduota Rumunijos valdymui kaip Transnistrija (Uždnieprė).
Po II-ojo pasaulinio karo Rumunija tapo Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančia komunistine valstybe. Komunistinis režimas žlugo 1989m. nuvertus prezidentą Nikolajė Čaušesku.
Politinė sistema Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika.
Įstatymų leidybos institucija yra dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš 143 narius turinčio Senato ir 343 narius turinčių Atstovų rūmų. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams.
Vykdomosios valdžios vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose kas 5 metai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką.

Keliai ir eismas

Kelių mokesčiai. Prie sienos su Rumunija benzino degalinėse parduodamos vinjetės. Vinjetė – transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Rumunijos keliais.

Už kelių vinjetes yra atsakinga – COMPANIA NATIONALA DE AUTOSTRAZI SI DRUMURI NATIONALE DIN ROMANIA S.A.

Adresas B-dul Dinicu Golescu, 38
010873 Bucuresti, Sector 1
ROMANIA

Daugiau informacijos apie vinjetes rasite portale roviniete.ro.

Keliai. Pagrindiniai Bukarešto keliai yra geros kokybės. Susiekimas su pagrindiniais šalies miestais taip pat neblogas, sparčiai plečiamas magistralinių kelių tinklas naudojant ES lėšas. Tačiau kai kuriose atkarpose, ypatingai ne pagrindiniuose keliuose, patartina atidžiai stebeti kelio dangą. Bukareštas turi 4 linijų metro, kuris yra greitas ir patikimas (10 kelionių bilietas – 7 RON, t.y. apie 7LTL). Visuomeninio transporto sistema (ypatingai traukiniai) Rumunijoje yra gerai išvystyta ir nebrangi.

Eismas. Rumunijoje neleidžiama vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, galioja nulio promilių taisyklė. Bausmės pakankamai griežtos, už vairavimą neblaiviam galima patekti į kalėjimą. Greitis mieste yra 50 km/h, užmiesčio keliuose 90 km/h, nacionalinės reikšmės keliuose 100 km/h, magistraliniuose keliuose 130 km/h.  Piko valandomis Bukarešte dideli transporto kamščiai, mažai parkavimo vietų.

Susisiekimas su Lietuva

Oro transportu. Tiesioginio reiso Vilnius (VNO) – Bukareštas (BUC) nėra. Galimi skrydžiai per įvairius Europos šalių oro uostus, pigiausi ir patogiausi skrydžiai yra per Prahą ir Varšuvą, bilieto kaina į abi puses kainuoja apie 800-1100Lt.

Automobiliu. Atstumas nuo Vilniaus iki Bukarešto yra apie 1700 km. Kadangi važiuojant tenka kirsti du kalnų masyvus (Tatrai Slovakijoje ir Karpatai Rumunijoje), kelionė užtrunka dvi dienas. Žiemą, esant blogoms oro sąlygoms, patartina turėti grandines.

Saugumas

Bukareštas yra saugiausia sostinė ES pagal smurtinių nusikaltimų lygį, tačiau vagysčių užfiksuojama gana daug. Mieste pastebimai daug ginkluotų policijos ir privačių apsaugos firmų pareigūnų.

Rumunija palieka tikrai saugios keliautojui valstybės įspūdį.

Rekreacija/kultūrinis gyvenimas

Kultūrinis gyvenimas Rumunijoje aktyvus, vyksta įvairūs renginiai, koncertai, bilietai nėra brangūs. Sparčiai vystosi kurortai, kaimo turizmas, šalis turtinga tiek nuostabiais kraštovaizdžiais, tiek kultūriniais paminklais. Bukarešte taip pat gausu galimybių laisvalaikiui leisti.

Prekių pasiūla ir kokybė

Prekių pasiūla yra pakankama, Bukarešto priemiesčiuose yra nemažai stambių prekybos tinklų parduotuvių (Metro, Selgros, Carrefour, specializuotų Ikea, Mobexpert, Praktiker, Brico Store), kuriuose pirkti yra nebrangu, kainos jose šiek tiek didesnės negu Lietuvoje.

Kita naudinga informacija

Bukarešte daug puikių parkų su vandens telkiniais, yra kur praleisti laiką gamtoje neišvažiuojant iš miesto. Artimiausias kalnų kurortas (Sinaia) yra už 130 km nuo Bucharešto, jūros (Konstanta) apie 260 km. Tiek Bukarešte, tiek ir visoje šalyje gausu vietų, kurias tikrai verta aplankyti.

Naujienlaiškio prenumerata