Naujienos

Darbo vizitą Bukarešte kovo 5 d., antradienį, pradėjusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė aptarė regioninio saugumo, paramos Ukrainai klausimus bei dvišalius Lietuvos-Rumunijos santykius su šalies Vyriausybės vadovu Ionu-Marceliu Ciolacu. Susitikime taip pat kalbėta apie Ukrainos grūdų eksportą, infrastruktūros projektų bei atsinaujinančios energetikos vystymą.

„Mūsų bendrų Europos namų ir vertybių gynyboje turime būti ryžtingi ir nepasiduodantys Rusijos bauginimams. Ukrainos pergalė yra tai, ko kartu turime siekti“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

Premjerė pažymėjo, kad reaguodama į pasikeitusią saugumo aplinką, Lietuva ir Rumunija ženkliai padidino išlaidas gynybai, atsakingai žiūri į savo įsipareigojimus. Premjerė pridūrė, jog bendri saugumo iššūkiai dar labiau suartino Lietuvą ir Rumuniją.

Susitikime aptartos Rusijos keliamos hibridinės grėsmės, įskaitant ir skleidžiamą dezinformaciją, bandymus skaldyti demokratinių šalių visuomenes.

Premjerė pabrėžė, kad Rumunijos parama Ukrainai buvo ir tebėra itin svarbi, ypač ukrainietiškų grūdų tranzito srityje.

Esamoje saugumo situacijoje glaudus Lietuvos ir Rumunijos bei kitų regiono valstybių bendradarbiavimas tiek dvišaliu pagrindu, tiek daugiašaliuose formatuose yra labai vertingas bei turėtų būti stiprinamas, pažymėta susitikime.

Jame aptartas ir šalių bendradarbiavimas Trijų Jūrų iniciatyvoje bei transporto infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos vystymo srityse, ekonominių santykių stiprinime.

Taip pat kalbėta apie paramą Ukrainos ir Moldovos bei Vakarų Balkanų šalių eurointegracijai, grįstai kandidačių pažanga įgyvendinant reformas. 

Lietuvos premjerė pažymėjo, jog Lietuva remia pilnateisę Rumunijos narystę Šengeno erdvėje. 

Antrąją vizito Bukarešte dieną, kovo 6 d.,  Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitikimuose su Rumunijos Prezidentu Klausu Iohannisu ir Suomijos Premjeru Petteri Orpo aptarė būtinybę stiprinti NATO ir sąjungininkų vienybę bei telkti didesnę paramą Ukrainai.

Taip pat trečiadienį Lietuvos Vyriausybės vadovė pasisakė Europos liaudies partijos (EPP) kongrese bei dalyvavo Euro-Atlantinio atsparumo centro (angl. Euro-Atlantic Centre for Resilience) apskritojo stalo diskusijoje, kurioje aptarta saugumo padėtis Juodojoje jūroje bei kiti regioninio saugumo ir atsparumo stiprinimo klausimai.

Susitikime su Rumunijos Prezidentu K. Iohannisu akcentuoti bendri Lietuvos ir Rumunijos saugumo interesai – nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pergalė ir bendradarbiavimas stiprinant NATO rytinio flango saugumą. Lietuvos premjerė pažymėjo visos transatlantinės bendruomenės vienybės ir tvirtos laikysenos svarbą siekiant Ukrainos pergalės ir Rusijos atgrasymo.

Kaip pažymėta susitikime, jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, nė viena Europos šalis negalės jaustis visiškai saugi.

Susitikime su Suomijos Ministru Pirmininku P. Orpo Lietuvos premjerė pabrėžė, kad Baltijos jūrai tampant vidine NATO jūra, regiono šalys turi maksimaliai koordinuotai veikti kartu, stiprindamos Aljanso rytinį pakraštį, o kartu ir visą NATO.

„Suomija Lietuvai – visomis prasmėmis artima partnerė ir sąjungininkė, su kuria dalijamės bendra atsakomybe už mūsų regiono saugumą ir bendru iššūkiu padedant Ukrainai atremti Rusijos agresiją ir nugalėti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Lietuva labai vertina ne tik į Lietuvos ir Suomijos bendradarbiavimo plėtrą, bet ir Šiaurės-Baltijos aštuoneto (NB8) formatą, ypač prie NATO prisijungus Suomijai, visai netrukus – ir Švedijai.

Glaudesnį bendradarbiavimą skatina ir poreikis didinti atsparumą hibridinėms grėsmėms, tokiomis kaip nelegali ir dirbtinai skatinama migracija, su kuriomis pastaraisiais metais susidūrė tiek Lietuva, tiek Suomija bei kitos regiono šalys.