Informacija keliaujantiems

Sukurta 2014.10.21 / Atnaujinta 2019.12.27 12:54

Rumunija – valstybė Europos pietryčiuose. Ribojasi su Ukraina ir Moldova šiaurės rytuose, Vengrija ir Serbija vakaruose ir Bulgarija pietuose. Taip pat turi nedidelę pakrantę prie Juodosios jūros.

Plotas 237 500 km2 (nuo 0 iki 2544 m virš jūros lygio), apie 3% šalies teritorijos yra vanduo
Gyventojų skaičius 20 121 641 (2011 m. gyventojų surašymo duomenimis)
Etninės grupės:
  • rumunai 88.9%
  • vengrai 6.1%
  • romai 3.3%
  • ukrainiečiai 0.2%
  • vokiečiai 0.2%
Sienos: Bulgarija 608 km, Vengrija 443 km, Moldova 450 km, Serbija 476 km, Ukraina (šiaurėje) 362 km, Ukraina (pietuose) 169 km, kranto linija 225 km.
Religija:
  • stačiatikiai 86,5%
  • Romos katalikai 4.6%
  • reformatai 3.2%
  • sekmininkai 1.9%
  • graikų apeigų katalikai 0.8%
  • baptistai 0.6%
  • septintosios dienos adventistai 0.4%
  • kiti 1.8%.
Oficialios šventės:
  • Sausio 1-2 d. – Naujieji metai.
  • Sausio 24 d. – Rumunijos kunigaikštysčių susivienijimo diena.
  • Balandis–gegužė – Velykos – rumunai švenčia stačiatikių Velykas tris dienas (Didysis Penktadienis, Velykų Sekmadienis, Antra Velykų diena).
  • Gegužės 1d. – Tarptautinė darbo diena.
  • Birželio 1 d. – Vaikų diena.
  • Birželis – stačiatikių sekminės (2 dienos)
  • Rugpjūčio 15 d. – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena
  • Lapkričio 30 d. – Šv. Andriejus
  • Gruodžio 1d. – Didžiojo susivienijimo diena.
  • Gruodžio 25 – 26d. – Kalėdos.
Kalba Valstybinė kalba – rumunų. Plačiausiai iš užsienio kalbų vartojamos yra anglų ir prancūzų kalbos, kiek mažiau - italų, vokiečių ir vengrų kalbos.
Laikas Sutampa su Lietuvos laiku, GMT +2.
Klimatas Rumunijai būdingos karštos vasaros bei švelnios žiemos, kalnuose ir žemumose temperatūra gali skirtis labai ženkliai. Žiemą (gruodžio – vasario mėn.) temperatūra paprastai svyruoja apie -5˚C – +10˚C dieną. Vasarą temperatūra svyruoja apie 25˚C – 35˚C šilumos.
Geografija Ilgiausia upė – Dunojus. Ji sudaro didžiąją dalį Rumunijos sienos su Serbija ir Bulgarija. Siena su Moldova eina Dunojaus intako Pruto upe. Šalies viduryje yra aukštumos, kurias iš šiaurės rytų ir pietų supa Karpatai – Transilvanijos Alpės, o iš vakarų - Biharo kalnai. Karpatų kalnai yra iki 2500 m aukščio, aukščiausias kalnas – Moldoveanu (2544 m). Į rytus nuo Karpatų yra Moldavijos kalvota sritis, o į pietus nuo Transilvanijos Alpių ligi Dunojaus tęsiasi Valakijos žemuma.
Tarp Dunojaus deltos ir Juodosios jūros yra Dobrudžos lyguma, sudaranti 250 km pajūrio. Didžiausi miestai – Bukareštas, Brašovas, Timišoara, Kliužas-Napoka, Konstanca ir Jasai.
Pinigai Rumunijos nacionalinė valiuta yra Rumunijos lėja (naujoji) RON (1 € ≈ 4,7RON), kursas svyruoja, oficialų kursą galima pasitikrinti Nacionalinio Banko interneto svetainėje.
Istorija

Viduramžiais rumunai gyveno trijose kunigaikštystėse: Valakijoje, Moldavijoje (Moldovoje) ir Transilvanijoje. Pirmosios dvi vėliau pateko į Osmanų imperijos sudėtį, nors ir išlaikė tam tikrą autonomiją. Transilvanija priklausė Vengrijai, o vėliau - Austrijos-Vengrijos imperijai.
Moderni Rumunija atsirado 1859m. susijungus Moldavijos ir Valakijos kunigaikštystėms. 1877m. valstybė tapo nepriklausoma. 1881m. parlamento nutarimu Rumunija paskelbta karalyste. Po I-ojo Pasaulinio karo valstybės teritorija prasisplėtė prijungus Transilvaniją, Bukoviną ir Besarabiją. Rumunija tapo parlamentine demokratija.

II-ajame Pasauliniame kare Rumunija buvo Vokietijos sąjungininkė. 1940m. dalį Rumunijos okupavo Tarybų Sąjunga, dalis šių teritorijų buvo prijungta prie Ukrainos, o iš Besarabijos sukurta Moldavijos TSR. 1944 m. Rumunija perėjo į Sąjungininkų pusę.
Po II-ojo pasaulinio karo Rumunija tapo Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančia komunistine valstybe. Komunistinis režimas žlugo 1989m. nuvertus prezidentą Nikolajė Čaušesku. 2004 m. Rumunija tapo NATO, 2007 m. – ES nare.
Politinė sistema Rumunija yra demokratinė parlamentinė respublika.
Įstatymų leidybos institucija yra dviejų rūmų parlamentas, susidedantis iš 143 narius turinčio Senato ir 343 narius turinčių Atstovų rūmų. Abiejų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams.
Vykdomosios valdžios vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose kas 5 metai. Prezidentas skiria ministrą pirmininką.

Keliai ir eismas

Kelių mokesčiai. Prie sienos su Rumunija parduodamos vinjetės. Vinjetė – transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę važiuoti Rumunijos keliais.

Už kelių vinjetes yra atsakinga – COMPANIA NATIONALA DE AUTOSTRAZI SI DRUMURI NATIONALE DIN ROMANIA S.A.

Adresas B-dul Dinicu Golescu, 38
010873 Bucuresti, Sector 1
ROMANIA

Daugiau informacijos apie vinjetes rasite portale roviniete.ro.

Keliai. Pagrindiniai Bukarešto keliai yra geros kokybės. Susiekimas su pagrindiniais šalies miestais geras, sparčiai plečiamas magistralinių kelių tinklas naudojant ES lėšas. Tačiau kai kuriose atkarpose, ypač nepagrindiniuose keliuose, patartina atidžiai stebeti kelio dangą. Bukareštas turi 4 linijų metro, kuris yra greitas ir patikimas (10 kelionių bilietas – 20 RON). Visuomeninio transporto sistema (ypatingai traukiniai) Rumunijoje yra gerai išvystyta ir nebrangi.

Eismas. Rumunijoje neleidžiama vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, galioja nulio promilių taisyklė. Bausmės pakankamai griežtos, už vairavimą neblaiviam galima patekti į kalėjimą. Greitis mieste yra 50 km/h, užmiesčio keliuose - 90 km/h, nacionalinės reikšmės keliuose - 100 km/h, magistraliniuose keliuose - 130 km/h.  Piko valandomis Bukarešte dideli transporto kamščiai, mažai parkavimo vietų.

Susisiekimas su Lietuva

Oro transportu. Tiesioginio reiso Vilnius (VNO) – Bukareštas (BUC) nėra. Galimi skrydžiai per įvairius Europos šalių oro uostus: Varšuvą, Vieną, Frankfurtą ir kt.

Automobiliu. Atstumas nuo Vilniaus iki Bukarešto yra apie 1700 km. Kadangi važiuojant tenka kirsti du kalnų masyvus (Tatrai - Slovakijoje ir Karpatai - Rumunijoje), kelionė užtrunka apie dvi dienas. Žiemą, esant blogoms oro sąlygoms, patartina turėti grandines.

Saugumas

Bukareštas yra saugiausia sostinė ES pagal smurtinių nusikaltimų lygį, tačiau pasitaiko vagysčių. Mieste daug policijos ir privačių apsaugos firmų pareigūnų.

Rekreacija/kultūrinis gyvenimas

Kultūrinis gyvenimas Rumunijoje aktyvus, vyksta įvairūs renginiai, koncertai, bilietai nėra brangūs. Sparčiai vystosi kurortai, kaimo turizmas, šalis turtinga tiek nuostabiais kraštovaizdžiais, tiek kultūriniais paminklais. Bukarešte taip pat gausu galimybių laisvalaikiui leisti.

Prekių pasiūla ir kokybė

Prekių pasiūla yra didelė, yra nemažai stambių prekybos tinklų parduotuvių (Metro, Selgros, Carrefour, Kaufland, Auchan, Lidl specializuotų Ikea, Mobexpert, Praktiker, Dedeman). Kainos panašios ar mažesnės nei Lietuvoje.

Kita naudinga informacija

Bukarešte daug puikių parkų su vandens telkiniais, yra kur praleisti laiką gamtoje neišvažiuojant iš miesto. Artimiausias kalnų kurortas (Sinaia) yra už 130 km nuo Bukarešto, jūros (Konstanta) - apie 260 km. Tiek Bukarešte, tiek ir visoje šalyje gausu vietų, kurias tikrai verta aplankyti.

Naujienlaiškio prenumerata